- žaboklai
- žabõklai sm. pl. (2) 1. Tsk, NdŽ žr. žabokliai. 2. prk. varžymas, draudimas: Nebėr nė kokių žabõklų, laido[ja] visus su sermėgoms, nežabo[ja] su kuskelėms Ggr. Tat pigu suprasti, kas dėdavos su gauja, kaip ji elgės, kuri negalėjo pripažinti savo palaidiems geiduliams jokių žaboklų Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.